Personažų analizė
Meri ir Marija
Džeimso žmona mirė prieš 3 metus nuo nepagydomos ir sekinančios ligos. Bet vieną dieną Džeimsas gauna laišką nuo Meri, ji rašo, kad laukia jo Tyliosios Kalvos miestelyje jų „ypatingoje vietoje“. Ieškodamas nuraminimo savo praeities įvykių sudrumstai sielai, Džeimsas atvyksta į Tyliąją Kalvą. Vos jam išlipus pietinėje miesto dalyje pasirodo keistas rūkas ir apsupa jį iš visų pusių. Paėjęs gatve truputį toliau jis pamato, kad statybos užblokavo tunelį vedantį į Nathan gatvę. Jis trumpam sustoja šalimais esančioje tualeto kabinoje ir žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje supranta, kad į patį miestelį teks eiti pėsčiam. Eidamas pramintais miško takeliais palei Toluca ežerą, jis atsiranda apleistoje rytinėje Pietų Slėnio dalyje. Anksčiau apleistas Pietų Slėnis buvo atnaujintas, siekiant pritraukti turistus, kurie nuolatos keldavosi į Paežerės Atrakcionų Parką. Kai kurios Pietų Slėnio gatvės užblokuotos statybų pertvaromis, o pora gatvių neįmanoma pereiti, dėl jas praktiškai nuo žemės paviršiaus nušlavusių griūčių. Džeimsas ima kautis su netikėtai pasirodančiomis pabaisomis dėl išlikimo šiame rūke paskendusiame miestelyje. Jis nusprendžia pasiekti parką, kuriame jie su Meri praleido visą dieną. Tam, kad patektų į Rosewater parką, Džeimsas turi pereiti per apleistą pastatą, kuriame jį persekioja keistai atrodantis monstras su piramidės formos šalmu ant galvos. Po kraupaus susirėmimo su „Piramidės Galva“ Džeimsas patenka į vakarinę miesto dalį ir galų gale pasiekia parką.
Džeimsas jai paaiškina, ką veikia Tyliojoje Kalvoje ir su kuo ją sumaišė. Per jų pokalbį Džeimsas supranta, kad parkas nėra tinkamiausia vieta ieškoti Meri. Jis pasiteirauja apie Lake View viešbutį ir Marija patvirtina, kad jis vis dar kitoje ežero pusėje. Marija likusi juokauti, pateikdama įvairių užuominų apie Džeimso ir jo buvusios žmonos santykius. Tai jį labai suerzina ir iš pradžių jis nori Mariją palikti, tačiau ji ima jo maldauti, pasiimti ją kartu ir ima naudoti visai kitokią taktiką: Jos tonas staigiai pasikeičia, tarsi tam, kad ir vėl įsiutintu Džeimsą: Galbūt dėl to, kad Marija Džeimsui taip primena jo buvusia žmona jis nori, kad ji būtų šalia ir pasiima ją kartu net negalvodamas, kad po kurio laiko, praleisto kartu jos reikšmė jo gyvenime taip išaugs. Nathan gatvė, vienintelis kelias einantis palei ežerą ir kuriuo galima nuvažiuoti į viešbutį, užblokuota, dėl nukritusio tilto. Užuomina mirusio turisto žemėlapyje nuveda Džeimsą į boulingo salę. Čia jis sutinka Edį ir Laurą ir ima vytis mažąją mergaitę. Marija nepajėgia pavyti Lauros, ir mergaitės paieškos su kiekvienu žingsniu pradeda Džeimsą artinti prie Meri. Skersgatvyje, kai Džeimsas atsiduria prieš užrakintas duris ir nebežino, ką daryti, į pagalbą ateina Marija paduodama jam 3 raktus. Pastatas į kurį jie įeina norėdami surasti Laurą - Heaven‘s Night baras. Galima susimąstyti iš kur Marija po ranka turi raktus nuo striptizo klubo? Ji neabejotinai apsirengus kaip suviliotoja. Tačiau tai ir turi likti medžiaga apmąstymui. Marija ir Džeimsas nuseka Laurą į Brookhaven ligoninę. Po ilgo ieškojimo Marija pavargsta ir atsigula paciento kambaryje trumpam pailsėti. Ji ima gerti vaistus vis dar atkakliai tvirtindama, kad jai tik pagirios, nepaisydama duslaus, ją kankinančio kosulio. Džeimsas ima ieškoti Lauros vienas, pažadėjęs Marijai sugrįžti. Po kiek laiko jis randa mergaitę žaidžiančią su meškiukais. Po to kai ji jį užrakina kambaryje, pilname keistų, kabančių padarų, Džeimsas patiria tikrovės nestabilumą, nes jam išėjus viskas atrodo pasikeitę ir į blogąją pusę. Jausmas, kad čia jau senų seniausiai niekas nesilankė progresuoja į pojūčius, kad čia niekas nebuvo įkėlęs kojos jau ištisus šimtmečius. Durys, kurios prieš tai buvo atrakintos dabar sulūžusios, o įeiti įmanoma tik pro tas, kurios prieš tai buvo neatrakinamos. Pagaliau pasiekęs kambarį, kuriame paliko Mariją Džeimsas jos ten neberanda. Lyg atminimas apie praeities įvykius mėtosi daug tuščių vaistų buteliukų, kurie tarsi patvirtina, kad Marija kentėjo ne nuo pagirių.
Marija ima toliau lydėti Džeimsą, bet nepažymėtuose požemio koridoriuose jie susiduria su Piramidės Galvos monstru. Bėgdamas nuo kraują stingdančios pabaisos, Džeimsas pačiu laiku įšoka į liftą. Bet durys užsidaro prieš pat Mariją ir ji negali saugiai patekti į liftą. Džeimsas desperatiškai mėgina neleisti lifto durims užsiverti, bet jo pastangos bevaisės. Negalėdamas nieko padaryti jis pro mažą tarpelį tarp durų mato, kaip nužudoma Marija. Liftu jis nusikelia į pirmą aukštą ir triuškinantis liūdesys jį sugniuždo. Mintyse jis lygina Meri ir Marijos mirtis, prieidamas vieną išvadą: kad abiem atvejais jis nieko negalėjo padaryti, tik stebėti, kaip miršta jam brangūs žmonės. Pagaliau jis apsisprendžia tęsti toliau Lauros paieškas, vildamasis, kad Meri jo vis dar laukia šiame mieste. Po kiek laiko Džeimsas patenka į siurrealistinį labirintą, pilną nesibaigiančių koridorių. Jis randa kamerą, kurioje užrakinta sėdi Marija. Nepaprastai sutrikęs jis ima klausinėti kaip ji vis dar gyva ir kas ją uždarė ten. Marija atrodo prisimena viską skirtingai nei Džeimsas. Ji teigia, kad jie tik atsitiktinai išsiskyrė tame koridoriuje. Tada ji pradeda pasakoti, kad Džeimsas visada buvo labai užmaršus. Ji prisimena vaizdajuostę, kurią jis pamiršo viešbutyje. Tai tiesiog nerealu, nes Marijos tada su Džeimsu nebuvo. Logiškai žiūrint šie atsiminimai turėtų priklausyti Meri, todėl Džeimsas pasiteirauja ar ji tikrai Marija .O mergina tarsi skaitydama jo mintis atsako, kad ji ne Meri. Ji – Marija, jei Džeimsas nori, kad ji ja būtų.. Kai Džeimsas pradeda pykti dėl visų tų galvosūkių, ji vėl imasi savo taktikos, kad palenktų jį į savo pusę. Jis sutinka leistis toliau į labirintą, kad išgelbėtų ją. Bet labirintas ilgas ir pilnas posūkių, todėl jis suranda Mariją per vėlai. Jauna moteris guli lovoje, kančios perkreiptu veidu ir didelėmis žaizdomis veide ir ant galvos. Jos išblyškęs veidas ir kiti požymiai rodo, kad ji mirė prieš kelias valandas, bet tada ar tai gali būti tiesa, kad ji vos prieš keliolika minučių kalbėjosi su Džeimsu ir prašė jai padėti? Kodėl Marija miršta vis per naują ir per naują? Kai pagaliau Džeimsas pasiekia savo tikslą– Lake View viešbutį, jis suranda Laurą. Mergaitė jam duoda paskaityti Meri laišką, kuriame ji sveikina Laurą su aštuntuoju gimtadieniu ir tikisi greitu laiku ją įsivaikinti. Mergaitė prisipažįsta, kad jos gimtadienis buvo prieš savaitę. Šis faktas pribloškia Džeimsą suteikdamas jam bereikalingų vilčių. Jis pamano, kad buvo neteisus visą laiką manydamas, kad Meri mirus. Šis laiškas sukelia Džeimso galvoje mintis, kad Meri negalėjo mirti prieš 3 metus, jei ir mirė, tai turėjo atsitikti prieš savaitę. Po šio laiško Džeimsas ima dar labiau stengtis surasti Meri. Dar vieno keisto atsitikimo viešbutyje Jūs tikriausiai nepastebėjote. Jei prieš įeidami į viešbutį pabandysite apžiūrėti Meri laišką, pastebėsite, kad jis visiškai tuščias. Taigi išeina taip, kad ir laiškas buvo tik Džeimso vaizduotės vaisius, bet tada automatiškai iškyla klausimas: „Tai kas iš tikrųjų pagrindinį veikėją atvedė į Tyliosios Kalvos miestelį?“.
Bet tai, ką jis pamato vaizdajuostėje toliau, gražina jį į realybę, ir prasideda akistata su tiesa. Džeimsas neturi, kur dėtis jis žiūri į ekraną ir viskas, ką jis tiek ilgai bandė užgniaužti pradeda lįsti iš tamsiausių kertelių ir brautis į jo sąžinę. Jis mato, kaip lėtai prieina prie savo žmonos lovos, pabučiuoja ją į skruostą. Tada čiumpa pagalvę ir uždusina ją. Meri vaizdas neaiškus, bet galime pastebėti, kad ji stebi, kaip jos vyras žudo ją ir kaip ir Džeimsas mes niekada negalėsime būti tikri, kad paskutiniai Meri žodžiai nebuvo „Kodėl?“. Džeimsas atvyko čia ne tam, kad surastų Meri. Jis bėgo nuo to, ką padarė, mėgindamas pamiršti savo nežmoniškai savanaudišką poelgį. Jis nenorėjo, kad Meri kęstų tokią skausmingą ligą, bet kartu jis jau buvo pavargęs nuo jos. Dėl ligos jai buvo šlykštu į save žiūrėti, ji nenorėjo Džeimso skaudinti, tačiau nuolatos ant jo išsiliedavo, taip skaudindama ne tik jį, bet ir save. Meri nebebuvo ta moteris, kurią jis vedė ir Džeimsas tiesiog nebegalėjo ilgiau žiūrėti, kaip ji kenčia. Kaip minėjau iš pradžių, Tylioji Kalva yra vieta, kuri pasišaukia prakeiktuosius. O prakeiktas žmogus žemėje, tas, kuris nebegali pakelti savo nuodėmių naštos, ir jį slegiančio begalinio skausmo. Todėl Džeimsas manė, kad gavo laišką nuo Meri. Todėl jis čia atvyko ir sutiko Marija. Tamsiosios Tyliosios Kalvos jėgos žinojo, kad jis nori būti nubaustas už tai, ką padarė ir todėl jį atsiviliojo čia. Marija turi visas tas savybes, kurių jis troško iš Meri. Ji yra maloni, žavi, gundanti. Marija tame miestelyje atsirado tam, kad išpildytų Džeimso troškimą ir jis panorėtų pasilikti su ja. Todėl ji beveik nuolatos buvo su Džeimsu ir prašė, kad jis saugotų ir gintų ją. Bet Tylioji Kalva yra taip pat tai, ką tu į ją atsineši. Kai pačioje pradžioje Džeimsas žiūri į savo atspindi veidrodyje, tai simbolizuoja viso miestelio prasme. Būti Tyliojoje Kalvoje tas pats, kaip žiūrėti į tamsų veidrodį, kai žmogaus vidiniai demonai išsilaisvina ir tampa tikrais. Čia praeitis ne tai, ką tu gali laisvai pamiršti, o tai, kas viena akimirka virs tikrove. Todėl Džeimsas kaunasi su monstrais ir todėl viskas, ką jis atradęs skaito, jam atrodo tarsi asmeninės žinutės. Atvirai sakant Džeimsas – vienintelis veikėjas, kuris matė monstrus ir Mariją. Pastebėjot, kad Marijos niekada nebūna šalia, kai Džeimsas kalbasi su Laura? . Taip tikriausiai yra dėl to, kad mergaitė negali matyti Marijos, net jei ir galėtų, Laura tikriausiai manytų, kad tai tik negera, šlykšti Meri kopija, siekianti apgauti Džeimsą. Marija kažkas skirtas Džeimsui mylėti, ir galintis į tą meilę atsakyti. Visais atžvilgiais ji – Meri kopija. Ji net turi dauguma tų pačių atsiminimų. Bet ji yra ir tam, kad Džeimsui neduotų ramybės, todėl jis daug kartų priverstas žiūrėti, kaip ji žiauriai miršta, kas kart leisdama jam suvokti, koks jis yra bejėgis, ką nors pakeisti. . Lygiai taip pat kaip buvo su jo žmona. Tylioji Kalva priverčia Džeimsą suprasti, ką jis padarė ir pasijusti lygiai tokiu pačiu žudiku, kaip Edis ir Andžela. Šis miestas nuostabus praeities atspindys ir jei realybėje galėjai kada nors savo praeitį pamiršti, čia negalėsi niekada. Tamsiosios paslaptys, kurias žmogus slepia savo sieloj, yra maistas, kurio laukia Tyliosios Kalvos demonai, todėl iš ten ištrūkti neįmanoma, kol neatiduosi jiems savo duoklės. |
Prie doko, žiūrėdama į ežerą stovi mergina, kuri galėtų būti Meri dvynė. Tik pora skirtumu, tokių kaip plaukai, drabužiai ir laikysena išduoda merginą, esant ne tuo, kuo ją iš pradžių palaiko Džeimsas. Ji prisistato kaip Marija ir tai tikrai verčiantis susimąstyti atsitiktinumas.
Vaikščiodamas po „naujas” ligoninės patalpas Džeimsas randa vis daugiau pėdsakų, vedančių jį į rūsį. Prieš jam randant įėjimą į slaptą kambarį po sandėliu, į kambarį įeina Marija. Ji gana supykus, kad Džeimsas ją paliko ir vėl pamatęs gyvą ir sveiką supainiojo su Meri. Bet galu gale išliejus visą susikaupusį pyktį ji apsikabina Džeimsą ir desperatiškai įsikibus į jį ima primygtinai reikalauti, kad jis ją apsaugotų. Taip pat ji nekantrauja surasti Laurą, sakydama, kad nežinia, kodėl, bet ji jaučianti užuojautą, kad Laura čia vienui viena. 
Galbūt tai įvyko dėl to, kad Tylioji Kalva buvo paskutinė vieta, kur Džeimsas ir Meri buvo iš tikrųjų laimingi. Džeimsas randa video juostą, kurią buvo palikęs viešbutyje ir kai pažiūri ją 312 kambaryje, atsimena, kaip Meri mylėjo šį mažą miestelį. Ji norėjo, kad Džeimsas prižadėtų ją kada nors vėl ten nuvežti , bet jis taip niekada ir neištesėjo savo pažado. Jos liga ją sunaikino taip greitai, kad atostogos Tyliojoje Kalvoje buvo paskutinės jos laimingo gyvenimo akimirkos.Andžela
Kai Džeimsas antrą kartą susitinka Andželą, ji jau praradusi viltį rasti savo mamą. Gulėdama apleistame daugiabučiame name ant grindų, ji apžiūrinėja peilį, su tokiu susidomėjimu, kad jos mintys tampa aiškios. Susirūpinęs Džeimsas bando atitraukti Andželos dėmesį ir perimti peilį. Džeimsas, tarsi išsigandęs jos žodžių greitai paprieštarauja: Andželos balsas pastebimai pasikeičia ir tampa pašaipus: Tačiau po to iškart atsiprašo ir Džeimsas nelaukdamas, kol ji vėl nuliūs suskumba keisti temą, paklausdamas Andžela, ar ji rado savo motiną ir ar ji gyvena šiame mieste. Andžela iš dalies šokiruota, kad jis tai žino, tačiau Džeimsas nuramina ją, pasakęs, kad tai suprato iš jų dialogo. Po to jis atsargiai pamėgina Andželą paklausti, kodėl ji čia. Ji neatsako. Tada Džeimsas jai parodo Meri nuotrauką, Andžela atrodo apstulbus, kad jis ieško žmogaus, kuris jau yra miręs. Tai taip pat Andželą priverčia jaustis nemaloniai ir ji pasiruošia išeiti. Džeimsas paprašo Andželos atiduoti peilį, ji ,atrodo, sutinka, bet jam ištiesus ranką ima klykti ir galų gale atsiprašius padeda peilį ant spintelės ir išeina.
Antrą kartą Andžela pasirodo jau gerokai vėliau, ją sutinkame įmantriajame labirinte. Prie jos istorijos grįžtama Džeimsui radus laikrašti ant labirinto grindų. Tekstas, nors ir sunkiai, bet įskaitomas. Štai kas jame iš tikrųjų parašyta: „Mirusio žmogaus kūnas, kuris buvo vėliau identifikuotas, kaip Tomo Orosco, buvo rastas sukniubęs veidu žemyn savo kambaryje. Jo mirties priežastis - daugybiniai durtiniai sužeidimai kaklo ir kairiojo šono srityse, padaryti nenustatytos kilmės aštriu daiktu. Apytikris mirties laikas – naktis, tarp 11:00 ir 12:30 valandos. Atsižvelgdami į kovos pėdsakus ir nusikaltimo įrankio trūkumą, policija padarė išvadą, kad tai buvo žmogžudystė ir pradėjo tyrimą. Tačiau nepaliesti pinigai ir pono Orosco tamsi praeitis, pilna žiaurumo, prievartos ir girtuokliavimo, leidžia atmesti apiplėšimo versiją ir priverčia manyti, kas tai buvo nusikaltimas paskatintas jausmų proveržio.“ Eidamas sekančiu koridoriumi Džeimsas išgirsta siaubo kupiną Andželos klyksmą: Kai Džeimsas įsiveržia į kambarį, randa Andželą su ją užpulti norinčiu monstru, kuris atrodo taip, tarsi būtų išaugęs iš durų. Kol Andžela sukaustyta iš baimės sėdi kampe, Džeimsas nukauna pabaisą. Žaidėjui išgyvenus šį netikėtą susidūrimą automatiškai įsijungia tolesnė įvykių eiga. Įniršis tarsi pažadina Andželą iš gilaus miego, ji atsistoja ir pakelia šalia stovėjusį televizorių. Tada suknežina juo padaro galvą, taip pagaliau išliedama savo pagieža, pyktį ir baimę. Po šio įvykio Džeimsas bando nuraminti Andželą:
Tada Andžela nukrenta ant grindų. Drebėdama iš įtūžio ir susikaupusių emocijų ji pajunta šleikštulį. Tačiau po kiek laiko atsigavus, vėl puola Džeimsą: Džeimsas prisipažįsta: Bet tiesa yra ta, kad šioje žaidimo dalyje Džeimso pagrindinis tikslas yra pasiekti labirinto gale, esančią Marijos kamerą. Jos paskutiniai žodžiai Džeimsui, tarsi patvirtina Andželos spėliones, todėl iš dalies ji yra teisi. Tačiau jos nelogiški sakiniai, kartais gali žaidėją priversti susimąstyti, ką tiksliai ji turi omenyje. Mes atidžiai sekėme Džeimso istorijos eigą ir nuolatinės užuominos patvirtina, kad pagrindinis Džeimso uždavinys šiame žaidime yra surasti Meri Tyliojoje Kalvoje. Bet ar jis atkakliai siekia savo tikslo ar tik bando save priversti patikėti tuo, kas iš tikrųjų neegzistuoja? Tyrinėdami Andželos istorija, mes vienu aspektu pažvelgiame ir į Džeimso. Mes suprantame, kad Andžela negali išvengti akistatos su tiesa. Viskas, ką ji gali padaryti tai bėgti, ką ji ir daro beveik visame žaidime. Kai mes pagaliau sužinome Džeimso paslaptį, suprantame, kad jis taip pat nenorėjo pripažinti realybės, ir ilgą laiką apgaudinėjo save. Galime pastebėti, kad dažnai susitikus su Džeimsu Andžela tampa nekontroliuojama ir po to atsiprašius pabėga. Tai tarsi užuomina, jog ji nužudė savo tėvą. Todėl scena labirinto gale atrodo natūrali: Andželos tėtis grįžo, kad primintų apie save, kad neleistų jai ramiai gyventi ir pamiršti praeitį. Atsiminkit, kad Tylioji Kalva – tai, ką jūs į ją atsinešate... Andželos tikrasis tikslas šiame žaidime yra atskleidžiamas paskutinėje scenoje. Prieš prisimindamas savo praeitį, Džeimsas susitinka Andželą degančiame alternatyviame Lakeside viešbutyje. Norėdamas pasiekti rūsio laiptus, Džeimsas atsiduria visai kitokioje vietoje. Čia laiptai kyla į viršų, taip, tarsi jie niekada nesibaigtų. Viskas dega: laiptai, sienos ir net stogas. Nepaisydama aplinkui siaučiančio chaoso, Andžela žiūri į keistą piešinį (jei tą dalyką galima taip pavadinti), kabantį ant sienos. Mano manymu jame pavaizduota paaukota moteris. Pastebėjusi Džeimsą, Andžela pasisuka į jį: Ji pribėga prie Džeimso ir ima glostyti jo veidą. Jos iliuzija tęsiasi apie minutę: Džeimsas ją atitraukia nuo savęs. Andželos veido išraiška staiga pasikeičia: Džeimsas įvykio nesureikšmina ir stengiasi Andželą nuraminti, tačiau jo pastangos bevaisės. Džeimsas bando protestuoti, tačiau Andžela, nekreipdama į jį dėmesio tęsia: Ji trumpam nutyla, laukdama atsakymo, tačiau Džeimsas stovi nuleidęs galvą ir ji viską supranta: Kai Džeimsas atsisako atiduoti, ji pašaipiai pasiteirauja, ar tik jis nesilaiko jo sau. Jis greitai paneigia šias savižudiškas mintis. Galbūt jos jo laukia ateityje.. Galų gale Andžela apsisuka ir ima lipti į viršų degančiais laiptais. Liepsnos užkerta kelią tarp jos ir Džeimso. Jos išgelbėti neįmanoma. Džeimsas supranta, kad ji pagaliau susitaikė su savo prakeikimu. Vis dar žiūrėdamas į Andželą Džeimsas taria: Negali būti jokiu abejonių, kad Andželos istorija dar kartą patvirtina idėją, kad Tylioji Kalva, nusidėjėlius pasišaukia tam, kad tarsi veidrodis atspindėtų jų padarytas nuodėmes. Tyliosios Kalvos įvykių suvokimas Andželos pasąmonėje, buvo visai kitoks, negu Džeimso. Ji nematė monstrų, norinčių ją nužudyti. Ji matė veidą žmogaus, kuris ją prievartaudavo ir kurį iš keršto ji nužudė. Ji ieškojo savo brolio ir mamos, kurios paliko toli už savęs, bėgdama nuo padarytos nuodėmės naštos. Iš tikrųjų Andžela niekada neneigė, ką jos šeima padarė jai, ir ką ji atsilygindama jiems. Jos bergždžias mamos ieškojimas, buvo tik nesveikos pastangos susitaikyti su negyvais žmonėmis, prieš prisijungimą prie jų. Andžela Tyliojoje Kalvoje išbuvo ilgiau už Džeimsą ir jos ieškojimai jau beveik baigti, kai Džeimsas savuosius dar tik pradeda. Ji jau yra radusi atsakymą, kai Džeimsas ją antrą kartą susitinka, tačiau ji dar neapsisprendus, ką daryti toliau. Bet pabaigoje Andžela supranta, kad Džeimsas jos negali išgelbėti ir ji negali surasti savo mamos, kad su ja susitaikytų. Lieka vienintelė išeitis – savižudybė. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso ar Džeimsas nepaseks Andželos pavyzdžiu. |
Pirmas realus žmogus, kurį Džeimsas sutinka šiame išmirusiame miestelyje yra Andžela. Klajodama priemiesčio kapinėse Andžela atrodo sutrikus ir praradus orientaciją. Ji ieško savo tėčio ir brolio kapinėse. Pirmas mums kylantis klausimas yra: „Ar jie paprasčiausiai atostogauja miestelyje, ar yra palaidoti šiose kapinėse?“ Mes ilgainiui rasime atsakymą. Kol kas ji atsimena tik tai, kad jos mama kažkur netoliese ir kad šiam miesteliui kažkas negerai. Ji negali tiksliai prisiminti, kas.
Šis pokalbis gali daug ką pasakyti apie Andželos asmenybę. Gali būti, kad Andžela turėjo asmenybės skilimo problemų. Jos nuotaika labai svyruoja ir staigūs pasikeitimai nebeleidžia jai susikoncentruoti. Ji dažnai nesusigaudo aplinkoje. Ją kaip ir kitus pagrindinius veikėjus slegia nepakeliamas kaltės jausmas. Daug ką gali paaiškinti nuotrauka, kurią Džeimsas randa ant grindų. Nuotrauka, kurioje pavaizduota šeima, perplėšta per pusę. Konkrečiau kalbant tėvo dalis atskirta nuo mamos ir dukters. Tai rodo, kas Andželos problemos įsišaknijusios jos šeimos istorijoje.
Tačiau Andžela savo kalbą tęsia toliau:Edis
Jis neatrodo labai gerai: pasilenkęs virš tualeto, negali sulaikyti šleikštulio, kuris priverčia jį vemti vėl ir vėl. Jis atrodo kaip žmogus pusryčiams užvalgęs kažko netinkamo arba kankinamas to, ką kariai ir pirmą kartą ką nors nužudę žmonės vadina žudiko kaltės sindromu. Kai Džeimsas nori jo pasiteirauti, kaip jis jaučiasi, Edis ima gintis: Iš Džeimso elgesio negalima nuspėti ar jis tiki Edžiu ar ne. Kai Džeimsas paklausia apie virtuvėje gulintį negyvą žmogų, Edis vėl ima gintis, todėl Džeimsas nusprendžia, kad jau pats laikas keisti temą: Tai nuskamba kaip kvailas ir nelogiškas klausimas, tačiau įbaugintas Džeimsas stengiasi susivienyti nors su keliais sutiktais žmonėmis. Edį jo toks klausimas sutrikdo: Džeimsui palengvėja, kad jis ne vienintelis žmogus, matęs monstrus Tyliojoje Kalvoje. Džeimsas žino atsakymą: Džeimsas pataria jam pamiršti tai ir kuo greičiau palikti miestą. Bet kai Edis pataria jam tą patį, jis atsisako. Kažkoks keistas jausmas jį sulaiko nuo išvykimo. Juk Tyliojoje Kalvoje jo laukia Meri.
Edis atsirado Tyliojoje Kalvoje dėl savo pasiryžimo, bet kokia kaina sustabdyti žmones besišaipančius iš jo. Šis miestelis pasitinka Edį išskėstomis rankomis leisdamas jam užsiimti žudymo praktika. Edžio psichologinė būsena pamėgdžiojama laikraščio ištraukoje, kurioje kalbama apie Valterį Salivaną, Tyliojoje Kalvoje kirviu užkapojusį du vaikus. Tamsiosios Tyliosios Kalvos jėgos įtikina paprastai mąstančius kvailius, kad užėjus norui žudyti žmones yra nieko tokio. Daryti tai, kas šauna į galvą , Tyliojoje Kalvoje yra tarsi amžinas variklis, kuris niekada neleis liautis. Koks Edžio tikslas istorijoje? Jo asmenybė patvirtina seniai žinomą tiesą, kad žmogžudystė – veiksmas, kurio nebeįmanoma sugrąžinti. Įsigilinus į jo pasaulį tu gali apsaugoti pats save, nuo blogio. Tau gali praeiti noras skriausti kitus, pamačius kaip atmestinai Edis žiūri į kitų žmonių gyvybę ir kiek jame slypi blogio. Žmogžudystė Edžiui – problemos sprendimo būdas, kuriuo jis stengiasi užmaskuoti nepilnavertiškumo jausmą, kankinantį jį visą gyvenimą. Šis problemų sprendimo būdas tarsi bandomas įsiūlyti Džeimsui, tačiau pagrindinis herojus nepasiduoda neigiamai įtakai. Kai Džeimsas to atsisako Edžiui ima atrodyti, kad ir jis visą laiką iš jo šaipėsi ir norėdamas nužudyti Džeimsą Edis pradeda susišaudymą. Tačiau viskas įvyksta priešingai. Džeimsas nužudo Edį. Tai ne atsitiktinumas, šioje vietoje Džeimsui tarsi prieš laiką atskleidžiama tiesa. Siekiama, kad pagrindinis veikėjas suvoktu pagrindinį savo ir Edžio panašumą ir pripažintu, kas yra ne ką geresnis, o tiksliau sakant – toks pats. Nepaisant begalinio Džeimso noro viską susigrąžinti ir gyvenimą pradėti iš naujo, jo praeitis priartėja prie jo suduodama pirma skaudų smūgį. Primindama jam, kad jis yra žudikas. Tačiau iki galutinio suvokimo Džeimsui dar toli.. |
Edis Dombrovskis apkūnus neišmanėlis, kurį Džeimsas sutinka vemiantį viename iš daugiabučio namo tualetų. Visame pastate pilna Edžio paliktų ženklų. Pavyzdžiui viename kambaryje, kur Džeimsas randa revolverį, kažkoks beprotis sušaudęs visą sieną. Kambaryje, kuriame sieninis laikrodis užstojęs praėjimą į kitą kambarį, Džeimsas randa nušautą žmogų. Ir galiausiai pirmame aukšte Džeimsas randa nušautą žmogų įkištą į šaldytuvą . Šalia esančiame tualete Džeimsas ir aptinka Edį.
Nors iš pradžių mes neturime jokio aiškaus patvirtinimo, iš tikrųjų Edis bėgioja po Tyliąją Kalvą žudydamas žmones. Kas tie žmonės, kuriuos Edis žudo ir kodėl jų nemato Džeimsas? Atsakymas paprastas: Tylioji Kalva kiekvieno vaizduotėje iškyla kitokia, todėl natūralu, kad dalykai, kurie joje dedasi nėra analogiški kiekvienam žmogui. Džeimsą persekioja monstrai, norintys jį nužudyti, o Edis aplink save mato besišaipančius iš jo žmones. Taigi, kai kartais Džeimsas mato nužudytus žmones, tai ir yra monstrai persekiojantys Edį.LauraPaaiškėja, kad maža išdykusi mergaitė, kuri erzindavo ir kenkdavo Džeimsui pirmojoje žaidimo pusėje yra Meri draugė. Ji taip pat mirtinai sirgo ir susipažino su Meri ligoninėje. Lake View viešbutyje mergaitė atiduoda Džeimsui laišką, kuriame daug pasakoma apie jos santykius su Džeimso buvusia žmona. Meri labai mylėjo Laurą ir net tikėjosi vėliau ją įsivaikinti. Tačiau, kai jos sveikata pablogėjo ir mirtis jau atrodė neišvengiama ji parašė Laurai laišką maldaudama, kad ji būtų kantri su Džeimsu. Laura taip pat pamini kitą laišką, kurį ji pametė. Kas keisčiausia, kad Džeimsas būtent to ir tikėjosi ir nė kiek nenustemba jai tai pareiškus. Tačiau kodėl Tylioji Kalva suveda Laurą ir Džeimsą?
Laura nekaltai atsako: Ji nemato to siaubo ir monstrų, kurie persekioja Džeimsą. Jai šis tuščias miestelis tai tik vieta, kurioje galima rasti Meri. Lauros kalboje yra nemažai užuominų, kad Džeimsas nemylėjo savo sergančios žmonos, taip kaip ji. Akivaizdu, kas Džeimsas retai ją aplankydavo ligoninėje. Tai yra pirma užuomina į tai, kad galbūt Džeimsas yra ne toks kokiu dedasi. Begalinis žmonos ilgėjimasis visiškai nesutampa su jo praeities veiksmais. Taip pat Lauros laiškas įrodo, kad Džeimso prisiminimai klaidingi. Laiške parašyta, kad Meri linki Laurai laimingo aštuntojo gimtadienio. Mergaitė prisipažįsta, kad jai suėjo aštuoneri praeitą savaitę. Džeimsas suvokia, kad Meri negalėjo mirti prieš tris metus, kaip jam atrodė. Taigi gal ji vis dar gyva ir laukia jo...? Kai Andžela pasako, kad Džeimsas nemylėjo savo buvusios žmonos, mes galime nepatikėti, dėl jos nestabilios psichikos. Bet dalykų kalbamų nekalto vaiko lūpomis mes negalime praleisti pro ausis. Tai ir yra pagrindinis vaidmuo, kurį maža mergaitė vaidina žaidimo siužete. Ji atstovauja neginčytinai tiesai. |
Lauros tikslas žaidime yra labai besiskiriantis nuo kitų veikėjų. Ji neturi jokių užslėptų nuodėmių ar paslapčių, ji tam per jauna. Jos sieloje nėra jokių demonų, kurie galėtų įgauti kūnišką pavidalą Tyliojoje Kalvoje. Todėl šis miestelis jai tik apleista tyli vieta, kurioje ji ieško Merės, o Džeimsas Laurai tik senas surūgėlis. Ji taip pat įrodo, kad Tylioji Kalva tai vieta, kur žmogų persekioja jo paties susikurti demonai. Kai Džeimsas ją randa Brookhaven ligoninėje, nustemba, kaip monstrai ją paliko sveiką:| by Stella |