Linksmas savaitgalio šurmulys nuščiuvo. Prekybos centrą užliejo bauginančios tylos banga. Visi žmonės dingo. Akimirksniu nebeliko nieko, kas atrodė taip kasdieniška, kas vertė gyventi nesusimąstant. Tai įvyko staiga ir netikėtai, bet pasąmonėje ji visą laiką jautė, kad tai įvyks. Pasaulis, kuriame mes visi gyvenome, pasikeitė, jis tapo pilnas baimės ir skausmo, o žmonija, kartu su tuo pasauliu, prasmego didžiuliame košmare. Bet ji liko. Liko kažkur per vidurį, tarp sugriauto pasaulio ir pragaro. Ji - tai jauna mergina Heather, vienintelė dar galinti priešintis, vienintelė, kuri dar tiki. Bet ar ne veltui, ar dar ne per vėlu?

Būtent taip prasideda trečia žymiosios trečio asmens horror žaidimų serijos „Silent Hill“ dalis. Serijos, pavergusios daugiamilijoninės žaidėjų auditorijos širdis visame pasaulyje. Būtent prieš pradedant žaisti „Silent Hill“, žmonėms yra griežtai rekomenduojama išgerti stipresnių raminamųjų vaistų, kuo toliau paslėpti visus aštrius daiktus, kadangi jau po keleto akimirkų žaidimo niekas nebus apsaugotas nuo isteriškų priepuolių ar galimo lengvesnės formos „stogo nuvažiavimo“. Žodžiais sunku nusakyti tą kraupią atmosferą, į kurią savo noru patenka žaidėjas, įdiegęs į savo kompiuterį šį žaidimą.

Daug pasakoti apie žaidimo siužetą ir eigą nereikia, nes jūsų pagrindine užduotimi žaidime ir bus - išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų čia dedasi. Viso žaidimo metu jums teks klaidžioti po nykias ir labai nejaukias vietas (apleista ligoninė, jau minėtas prekybos centras, metro, Heather namas ir, žinoma, pats apleistas Silent Hill'o miestelis), ieškant to, kas galėtų padėti jums išsiaiškinti teisybę. Be to, jums teks susidurti su gausybe įvairiausių keistų ir šlykščių monstrų ir pasistengti išgyventi jų draugijoje. Ginklų arsenale jūs turėsite trijų rūšių šaunamuosius ginklus: pistoletą, automatinį pistoletą (kitaip zinomą kaip UZI) ir šautuvą. Taip pat monstrus nugalabyti bus galima peilio, metalinio strypo, lazdos su metaliniu spygliuotu antgaliu, lenkto kardo (katanos) ar elektrošoko pagalba. Viena žaidimo subtilybių - pastovus šovinių deficitas. Taigi, prieš eilinį kartą išsitraukiant pistoletą, jums teks rimtai pagalvoti, ar būtent dabar yra tas atvejis, kada to labiausiai reikia ar, visgi, geriau pasistengti pritrenkti dar vieną monstrą lazdos pagalba, šovinius pataupant dar didesnei ir bjauresnei baidyklei. O gal geriau tiesiog pabėgti? Spręsti jums. Žaidimo sudedamoji dalis - adventure žanro stiliaus loginės užduotys. Jos yra ganėtinai įdomios, o kai kurios ir gana sudėtingos. Beje, prieš pradedant žaidimą, jums bus suteikta galimybė pasirinkti žaidimo ir užduočių sunkumo lygius. Žaidimo sunkumo lygio pasirinkimas lems priešų kiekį ir galingumą, pagrindinės herojės Heather ištvermę, lygiuose išmėtytų vaistinėlių ir šovinių kiekį ir netgi ginklų, kuriais galėsite gintis, gausumą. Savo ruožtu nuo užduočių sunkumo lygio pasirinkimo priklausys žaidimo eigoje iškilusių loginių užduočių ir mįslių sprendimo sunkumas: kuo sunkesnis lygis, tuo pagalbos ir įvairios naudingos informacijos bus mažiau. Dar vienas „Silent Hill“ serijos žaidimui būdingas bruožas - tai net kelios alternatyvios jo pabaigos (paprasta, laiminga ir komiška). Beje, vieną kartą sėkmingai perėję žaidimą ir žaisdami antrą kartą, turėsite galimybę naudotis naujai atsiradusiais superginklais (liepsnosvaidis, lazerinis kardas) bei pagrindinės herojės sugebėjimu nukauti priešus mirtinu žvilgsniu. Taip pat galėsite pakeisti Heather drabužius.

Žaidimo pasaulio aplinka nors ir graži, visgi ypač dideliu detalumu nepasižymi. Tačiau du dalykai „Silent Hill 3“ grafiniame apipavidalinime vers žaidėjus seilėtis iš pasigerėjimo - tai puikiai sukurti veikėjų veidai ir, praktiškai, idealiai nupiešti monstrai. Kalbant apie veidus, negalima nepridurti kad, kad man pirmą kartą teko matyti tokį aiškų veikėjų nuotaikos atspindėjimą jų fizionomijose: jei Heather baisu, ji išgąstingai išplės akis ir truputėlį išsižios, jei ji kažkuo bjaurisi - susirauks, ir viskas bus padaryta taip natūraliai, tarytum video filme TV ekrane. Na, o monstrai - tai kažkas toookio... Jų išvaizda ir judesiai ant tiek natūralūs, kad sėdėdamas prie monitoriaus ekrano, žaidėjas visiškai realiai jais šlykštėsis. Prikibti norėtųsi tik prie nelabai vykusios kamerų išdėstymo sistemos, dėl kurios kaltas yra žaidimo perkėlimas iš konsolinės versijos į PC. Jei turite namie prie kompiuterio prisijungę „gamepad‘ą“, problemų gal ir nekils, tačiau prie valdymo klaviatūra pratintis teks gana ilgai.

Garsiniame apipavidalinime naujovių nerasta, tačiau puikiu stereo garsu pasimėgauti išties galima. Ypatingai gerai skamba baidyklių riaumojimai ir profesionalių aktorių įgarsintų veikėjų dialogai. Puiki, kartkartėmis skambanti, muzika, vietomis pažįstama iš antrojo „Silent Hill“.

Japonų firma Konami puikiai padirbėjo ir prie trečiojo savo firmos reklaminiu veidu tapusios serijos žaidimo. Nors, daugumos žaidėjų ir kritikų nuomone jis savo atmosfera ir geimplėjaus įdomumu kiek nusileidžia antrajai daliai, visgi realiai išgąsdinti ir įvaryti liguistą paranojos jausmą žaidėjams „Silent Hill 3“ tikrai gali. Del to ir norisi padekoti KONAMI firmai uz šį puikų žaidimą ;).